Svetainės pritaikymo įrankiai

Kazys Grinius pasibaigus Prezidento kadencijai po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pasitraukė iš aktyvaus valstybės politinio gyvenimo ir 1944 m. su šeima emigravo į Vakarus – Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje, o 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje. Kazys Grinius buvo trečiasis Lietuvos prezidentas.

Kazys Grinius
Kazys Grinius / Nuotr. Kultūros ministerija / CC0

Gimė 

1866 m. gruodžio 17 d. valstiečių šeimoje, Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime

 

Mirė

1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje

 

Šeima

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske

1927 m. vedė Kristiną Arsaitę, jiems gimė sūnus Liūtas

 

Profesinė kvalifikacija

Medikas, 1887 – 1893 m. Maskvos universitetas, Medicinos fakultetas

 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 

Lietuvos tautinio atgimimo veikėjas, rašė ir redagavo įvairius periodinius leidinius 

1917 m. Voronežo Vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje narys ir Tarybos pirmininkas 

1919 m. Repatriacijos komisijos vadovas 

1920 m. Steigiamojo Seimo narys

1920 – 1922 m.VI Ministrų kabineto vadovas 

Iki 1926 m. gruodžio mėn. visų keturių Lietuvos Respublikos Seimų narys

1922 m. tapo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju, čia dirbo ir po 1926 m. perversmo iki 1935 m.

Įvairių sveikatos draugijų narys, straipsnių apie sveikatą ir ligas autorius

 

Priklausymas partijoms

1902 – 1905 m. Lietuvių demokratų partijos įkūrėjas ir narys

1920 – 1922 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys

1922 – 1936 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys

 

Prezidento pareigose

1926 m. birželio 8 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. (atsistatydino po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo)

 

Konstitucijos naujienos

Dainius Žalimas. Dar vienas homofobų pralaimėjimas

26-10-10

Mažai kas pastebėjo, kad teisingumo ministrė patyrė eilinį pralaimėjimą savo homofobijos fronte. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė nenagrinėti Vilniaus apygardos teismo prašymo, kurio neseniai kaip gelbėjimo rato teisindamasi dėl KT nutarimo nevykdymo...

LRT trumpai. „Branduoline valstybe Lietuva netaps“: ką reikštų Konstitucijos keitimas?

26-10-07

Seimas pirmuoju balsavimu pritarė, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas 137-asis straipsnis, draudžiantis šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams. Portalas LRT.lt paaiškina, ką tai reiškia.

Kasčiūnas: Rusija nepuola stiprių – turėdami branduolinį skėtį, turėsime ir taiką

26-10-07

Antradienį Seimas pirmuoju priėmimu palaikė branduolinio ginklo draudimo nuostatos išbraukimą iš Konstitucijos. Už nuostatos išbraukimą balsavęs TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad toks apribojimas turi būti panaikintas, kad Lietuva galėtų...

Seimo komitetas – už patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos

26-09-23

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritaria, kad su savivaldos rinkimais kitąmet reikėtų surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.

Kartu su savivaldos rinkimais siūloma surengti referendumą dėl Konstitucijos pataisų

26-09-20

Kartu su kitais metais kovo 7 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais siūloma surengti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimų. 

Aptarė Trumpo draudimą 3 žiniasklaidos priemonėms: Konstitucija garantuoja prieigą

26-09-19

Aptarė Trumpo draudimą 3 žiniasklaidos priemonėms: Konstitucija garantuoja prieigą