Svetainės pritaikymo įrankiai

Kazys Grinius pasibaigus Prezidento kadencijai po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pasitraukė iš aktyvaus valstybės politinio gyvenimo ir 1944 m. su šeima emigravo į Vakarus – Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje, o 1994 m. palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje. Kazys Grinius buvo trečiasis Lietuvos prezidentas.

Kazys Grinius
Kazys Grinius / Nuotr. Kultūros ministerija / CC0

Gimė 

1866 m. gruodžio 17 d. valstiečių šeimoje, Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime

 

Mirė

1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje

 

Šeima

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos; 1918 m. žmona ir dukra žiauriai nužudytos plėšikaujančių kareivių Kislovodske

1927 m. vedė Kristiną Arsaitę, jiems gimė sūnus Liūtas

 

Profesinė kvalifikacija

Medikas, 1887 – 1893 m. Maskvos universitetas, Medicinos fakultetas

 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla 

Lietuvos tautinio atgimimo veikėjas, rašė ir redagavo įvairius periodinius leidinius 

1917 m. Voronežo Vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje narys ir Tarybos pirmininkas 

1919 m. Repatriacijos komisijos vadovas 

1920 m. Steigiamojo Seimo narys

1920 – 1922 m.VI Ministrų kabineto vadovas 

Iki 1926 m. gruodžio mėn. visų keturių Lietuvos Respublikos Seimų narys

1922 m. tapo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju, čia dirbo ir po 1926 m. perversmo iki 1935 m.

Įvairių sveikatos draugijų narys, straipsnių apie sveikatą ir ligas autorius

 

Priklausymas partijoms

1902 – 1905 m. Lietuvių demokratų partijos įkūrėjas ir narys

1920 – 1922 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys

1922 – 1936 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys

 

Prezidento pareigose

1926 m. birželio 8 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. (atsistatydino po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo)

 

Konstitucijos naujienos

LSDP rinkimų kuriozą įvertinęs teisininkas: balansuoja ant Konstitucijos pažeidimo ribos

26-07-09

„Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys, nepriklausomai nuo to, kaip buvo išrinktas, yra visos Tautos atstovas ir turėtų mąstyti nacionaliniu, o ne rajono ar apygardos lygmeniu“, – teigia Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

26-07-02

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

Nausėda: beveik visi frakcijų lyderiai sutinka keisti Konstituciją dėl branduolinių ginklų

26-07-02

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad beveik visi Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus, yra pasenusi ir ją reikia naikinti. 

Socialdemokratų lyderis siūlys Jakubauskienei prisijungti prie savo komandos

26-06-30

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad, tapęs premjeru, į savo komandą ketina kviesti postą paliekančią sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę.

Lietuvos Konstitucijos tėvo Šilingo anūkė Rasa: senelio darbas nenuėjo veltui

26-05-23

Rasos senelis Stasys Šilingas – žymus lietuvių veikėjas, teisingumo ministras, Lietuvos Konstitucijos autorius. „Stasio Šilingo sukurta Konstitucija buvo atkurta 1990 m. Senelis dirbo ne veltui“, – sako Rasa Mauragis.

Seimo komitetas prašo ekspertų nuomonės apie patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos

26-05-20

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nutarė ekspertų prašyti įvertinti siūlymą kitąmet su vyksiančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.