Apie mūsų, valdovo, didybės įžeidimą, kad kiekvienas apkaltintas turi atsakyti, ir apie tą, kas įspės, ir kur tokius teisti. Taip pat apie žodinį pasisakymą arba užrašą apie valdovą
Taip pat, jeigu kas, kokio nors luomo būtų aptiktas viešai įtariamas, kad mūsų, valdovo, didybę įžeidė, tam jokia privilegija, nei garbingumas, nei rangas neturi padėti, nei jis tuo apsiginti gali, kad tik neturėtų bylinėtis, ir jei bus teisme nugalėtas, kad tik išvengtų bausmės. O kas gi laiku, prieš veiksmą, mylėdamas Viešpatį Dievą ir savo poną, ir Respubliką, teisingai įspėtų arba paviešintų tokius dalykus, tas turės mūsų, valdovo, malonę ir bus vertas garbės paaukštinimo. Tačiau dėl tokio nusikaltimo, dėl įžeidimo mūsų, valdovo, didybės, kur reikalas eina apie kieno garbę ir gyvybę, tokius šlėktas, mūsų pavaldinius, niekur kitur, tik visuotiniame didžiajame seime su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponais mūsų tarėjais, mes, valdovas, teisti ir pagal nusikaltimą kiekvieną jų ta bausme, kaip aukščiau aprašyta, bausti įsakome. Taip pat, jei kas už akių ką įžeidžiamo apie mus, valdovą, kalbėtų, taip pat kas asmenį mūsų, valdovo, viešai ir savo viešais raštais, savo ranka rašytais ar pasirašytais, įžeistų, tada dėl to prieš mus, valdovą, per galutinį terminą turi būti pašauktas. Ir jeigu pasirodytų, deramai įrodžius pagal teisę, su jo ir tų liudytojų priesaika, esantis tos valstybės šlėkta, kadangi ką kandaus apie mus, valdovą, kalbėjo ar rašė melagingai, tada už tai privalės Vilniaus aukštutinėje pilyje, kalėjime kilmingiesiems, šešias savaites kalėti ir ne daugiau, tačiau gali būti mažiau su mūsų, valdovo, malone, o ne sėslusis ten, kur mes, valdovas, paskirsime, tačiau ne kur kitur, o tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. O tokią bylą per pirmąjį terminą taip pat ne kur kitur, bet tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje su ponais mūsų tarėjais nagrinėti turime ir joks bylos atidėjimas nevykdomas. O jeigu ko per pirmąjį terminą neužbaigtų, tada jau tuo apkaltintas dėl to turi būti laisvas. O jei pasirodytų apkaltinto nekaltumas, tada tam, kas tokį apkalbėjo, pačiam tokia kaltė priklauso. Ir dėl to mes, valdovas, tą, kas apie tokią kalbą arba raštą mums praneš, įvardytąjį į [teismo] šaukimą įrašyti įsakysime. O jeigu kas iš kvailumo ar pamišimo tai įvykdytų, už tai mes, valdovas, tokių reikalų nesiimsime.
