Apie mūsų, valdovo, didybės įžeidimo įrodinėjimą
Kaip ir kiekvienos veikos, už kurią baudžiama gyvybės atėmimu, atveju reikia tikrų ir aiškių įrodymų, taip ir dėl mūsų didybės įžeidimo ne už bet kokį kaltinimą ar apkalbėjimą turime savo pavaldinius skubotai patraukti [atsakomybėn]. Bet kas ką dėl didybės įžeidimo apkaltins, turi įrodyti liudijimu, tikėjimo vertais, neabejotinais, gerais žmonėmis, šlėkta, septyniais liudininkais ir jų bei savo priesaika, ir prie to pateikti deramus teisėtus įrodymus ir nepaneigiamus bei tikrus tokios veikos ženklus. O jeigu kas ką apkalbėtų dėl tos veikos ir būtent kada paminėtų, kad į valdovo sveikatą pasikėsino ar Respubliką išdavė ir prie nuosmukio privesti norėjo ir tam ruošėsi bei kėsinosi, o tas kaltintojas ir pranešėjas, jeigu tokiu akivaizdžiu liudijimu neįrodytų, pats garbės ir gyvybės atėmimu turi būti baudžiamas.
