Svetainės pritaikymo įrankiai

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą (plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad „ būtų nepriklausoma demokratinė respublika“,

pažymėdama, kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos ,

suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir

vykdydama Lietuvos tautos valią,

priima ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.

1 straipsnis.

Teiginys „ yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.

2 straipsnis.

Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS

V. LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. vasario 11 d.

Nr. I-1051

Oficialioji konstitucinė doktrina

Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.

Konstitucijos naujienos

JK premjeras mano, kad šaliai reikia turėti rašytinę konstituciją

26-08-02

Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė pritarimą rašytinės konstitucijos priėmimui – JK, skirtingai nei kitos pasaulio šalys, neturi vieno autoritetingo dokumento.

LSDP rinkimų kuriozą įvertinęs teisininkas: balansuoja ant Konstitucijos pažeidimo ribos

26-07-09

„Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys, nepriklausomai nuo to, kaip buvo išrinktas, yra visos Tautos atstovas ir turėtų mąstyti nacionaliniu, o ne rajono ar apygardos lygmeniu“, – teigia Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

26-07-02

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

Nausėda: beveik visi frakcijų lyderiai sutinka keisti Konstituciją dėl branduolinių ginklų

26-07-02

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad beveik visi Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus, yra pasenusi ir ją reikia naikinti. 

Socialdemokratų lyderis siūlys Jakubauskienei prisijungti prie savo komandos

26-06-30

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad, tapęs premjeru, į savo komandą ketina kviesti postą paliekančią sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę.

Lietuvos Konstitucijos tėvo Šilingo anūkė Rasa: senelio darbas nenuėjo veltui

26-05-23

Rasos senelis Stasys Šilingas – žymus lietuvių veikėjas, teisingumo ministras, Lietuvos Konstitucijos autorius. „Stasio Šilingo sukurta Konstitucija buvo atkurta 1990 m. Senelis dirbo ne veltui“, – sako Rasa Mauragis.