Svetainės pritaikymo įrankiai

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikšta valia ir

matydama pastangas bet kokiu pavidalu išsaugoti buvusią SSR Sąjungą su visais jos užkariavimais ir ketinimus įtraukti Lietuvą į postsovietinio Rytų bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias „erdves“,

n u t a r i a:

1. Puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.

2. Veikla, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į šio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybių sąjungas ar sandraugas, yra laikoma priešiška Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomybė už ją nustatoma pagal įstatymus.

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. birželio 8 d.

Nr. I-2622

Oficialioji konstitucinė doktrina

Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.

Konstitucijos naujienos

LSDP rinkimų kuriozą įvertinęs teisininkas: balansuoja ant Konstitucijos pažeidimo ribos

26-07-09

„Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys, nepriklausomai nuo to, kaip buvo išrinktas, yra visos Tautos atstovas ir turėtų mąstyti nacionaliniu, o ne rajono ar apygardos lygmeniu“, – teigia Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

26-07-02

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

Nausėda: beveik visi frakcijų lyderiai sutinka keisti Konstituciją dėl branduolinių ginklų

26-07-02

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad beveik visi Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus, yra pasenusi ir ją reikia naikinti. 

Socialdemokratų lyderis siūlys Jakubauskienei prisijungti prie savo komandos

26-06-30

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad, tapęs premjeru, į savo komandą ketina kviesti postą paliekančią sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę.

Lietuvos Konstitucijos tėvo Šilingo anūkė Rasa: senelio darbas nenuėjo veltui

26-05-23

Rasos senelis Stasys Šilingas – žymus lietuvių veikėjas, teisingumo ministras, Lietuvos Konstitucijos autorius. „Stasio Šilingo sukurta Konstitucija buvo atkurta 1990 m. Senelis dirbo ne veltui“, – sako Rasa Mauragis.

Seimo komitetas prašo ekspertų nuomonės apie patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos

26-05-20

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nutarė ekspertų prašyti įvertinti siūlymą kitąmet su vyksiančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.