Svetainės pritaikymo įrankiai

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.

Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-32, 1996-12-12, Žin., 1996, Nr. 122-2863 (1996-12-18)

Nr. IX-959, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28)


Kiti įrašai ir dokumentai


Konstitucijos pataisomis įteisinti tiesioginiai merų rinkimai

2022 m. balandžio 21 d.

Seimas galutiniame balsavime priėmė Konstitucijos pataisas (projektas Nr. XIVP-640(2), kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus vieningai balsavo 135 Seimo nariai.

Konstitucijoje naujomis pataisomis nutarta nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Konstitucijos pataisomis įteisinti tiesioginiai merų rinkimai
LRS

Pasak Seimo narės Ievos Pakarklytės, žvelgiant visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį turbūt būtų sunku surasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį, kaip kad tiesioginiai merų rinkimai ir jų įvedimas. „Tiesiogiai renkant merus savivaldos politika tarsi atgimė iš naujo, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą ir, žinoma, tas grįžtamasis ryšis daro įtaką ir politikų veiksmams, ir jų kokybiškesniam valdymui“, − kalbėjo politikė.

Projektas buvo parengtas įvertinus 2021 m. balandžio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo jis pripažino, kad Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų svarbiausiosios nuostatos, susijusios su savivaldybių merų rinkimais ir įgaliojimais, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai bus paskelbtas ir įsigalios 2023 m. gegužės 3 d.

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.

Oficialioji konstitucinė doktrina

Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.

Konstitucijos naujienos

JK premjeras mano, kad šaliai reikia turėti rašytinę konstituciją

26-08-02

Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė pritarimą rašytinės konstitucijos priėmimui – JK, skirtingai nei kitos pasaulio šalys, neturi vieno autoritetingo dokumento.

LSDP rinkimų kuriozą įvertinęs teisininkas: balansuoja ant Konstitucijos pažeidimo ribos

26-07-09

„Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys, nepriklausomai nuo to, kaip buvo išrinktas, yra visos Tautos atstovas ir turėtų mąstyti nacionaliniu, o ne rajono ar apygardos lygmeniu“, – teigia Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

26-07-02

Žingsnis žengtas: sutarė išbraukti nuostatą, draudžiančią branduolinį ginklą Lietuvoje

Nausėda: beveik visi frakcijų lyderiai sutinka keisti Konstituciją dėl branduolinių ginklų

26-07-02

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad beveik visi Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus, yra pasenusi ir ją reikia naikinti. 

Socialdemokratų lyderis siūlys Jakubauskienei prisijungti prie savo komandos

26-06-30

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad, tapęs premjeru, į savo komandą ketina kviesti postą paliekančią sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę.

Lietuvos Konstitucijos tėvo Šilingo anūkė Rasa: senelio darbas nenuėjo veltui

26-05-23

Rasos senelis Stasys Šilingas – žymus lietuvių veikėjas, teisingumo ministras, Lietuvos Konstitucijos autorius. „Stasio Šilingo sukurta Konstitucija buvo atkurta 1990 m. Senelis dirbo ne veltui“, – sako Rasa Mauragis.