Svetainės pritaikymo įrankiai

Jonas Žemaitis-Vytautas
Jonas Žemaitis-Vytautas

Jonas Žemaitis-Vytautas – kovojančios Lietuvos Prezidentas, 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas, suimtas, nugabentas į Maskvą, tačiau tardomas liko ištikimas priesaikai Lietuvos valstybei. 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime įvykdyta mirties bausmė. 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Joną Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo penktasis Lietuvos prezidentas.

 

Gimė

1909 m. kovo 15 d. tarnautojo šeimoje Palangoje

 

Mirė

1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime įvykdyta mirties bausmė

 

Šeima

1940 m. vedė Eleną Valionytę, su ja susilaukė sūnaus Jono Laimučio

 

Profesinė kvalifikacija

Karininkas, 1926 – 1929 m. Kauno karo mokykla

1936 – 1938 m. Fontenblo artilerijos mokykla (Prancūzija), po studijų suteiktas kapitono laipsnis

 

Politinė ir profesinė veikla

1938 – 1940 m. Lietuvos kariuomenės karininkas

1944 m. įsitraukė į nacių okupuotoje Lietuvoje sukurtos Vietinės rinktinės veiklą, po antrosios sovietų okupacijos dalyvavo aktyvioje antisovietinėje rezistencinėje kovoje

1945 m. balandžio 23 d. davė partizano priesaiką, paskirtas partizanų „Žebenkšties“ rinktinės štabo viršininku

1947 m. gegužės mėn. tapo Kęstučio apygardos, o 1948 m. – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu, pradėjo vienyti pogrindžio pasipriešinimo judėjimus. 1949 m. pasipriešinimo dalyviai susijungė į vieningą organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį

1949 m. vasario 16 d. priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija skelbė, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką. Jonas Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteikti aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimai bei Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis

 

Ėjo valstybės vadovo pareigas

1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d.

1953 m. gegužės 30 d. po išdavystės buvo suimtas ir nugabentas į Maskvos Butyrkų kalėjimą.

Paskutinis Jono Žemaičio žodis teisme:

„Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“

„Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo 1954 m. birželio 1–9 d. vykusiame uždarame posėdyje J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Rašyti malonės prašymą jis atsisakė. Pageidavo tik pasimatymo su sūnumi, tačiau vietoj pasimatymo jam buvo parodyta sūnaus su pionieriaus kaklaraiščiu ir ženkliuku nuotrauka“, – rašoma Lietuvos ypatingajame archyve. Tų pačių metų lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Jonas Žemaitis-Vytautas – kovojančios Lietuvos Prezidentas
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Jonas Žemaitis – Vytautas (kairėje) su kitais partizanais (Antanu Liesiu – Idenu (žuvo 1951 m.), Jonu Nuobaru – Lyru (suimas 1951 m. ir užverbuotas), Vytautu Gužu – Kardu (žuvo 1949 m.), Mečislavu Orlingu – Ričardu (sėdi)), XX a. 5 dešimtmetis

Konstitucijos naujienos

Teisininkė Ieva Rasimaitė: ir pati apie tai, kas yra pilietiškumas, supratau ne 20-ies

2024-10-29

Teisininkė Ieva Rasimaitė: ir pati apie tai, kas yra pilietiškumas, supratau ne 20-ies

ŠMC vadovo konkursą laimėjęs V. Klimašauskas: vizija - matyti ŠMC pilną žmonių

2024-10-29

ŠMC vadovo konkursą laimėjęs V. Klimašauskas: vizija - matyti ŠMC pilną žmonių

Konstitucijos egzamine – rekordinis skaičius dalyvių skaičius

2024-10-28

Teisingumo ministerijos inicijuotą Konstitucijos egzaminą šiemet laikė rekordinis dalyvių skaičius per visus 18-a metų – daugiau nei 30 tūkstančių, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime žiniasklaidai. 

Su Konstitucijos diena!

2024-10-25

Su Konstitucijos diena!

Konstitucijos egzaminas kviečia išbandyti savo jėgas: geriausiųjų laukia vertingi prizai

2024-10-25

Konstitucijos egzaminas kviečia išbandyti savo jėgas: geriausiųjų laukia vertingi prizai

Lietuvoje minima Konstitucijos diena, rengiamas egzaminas

2024-10-25

Lietuvoje minint Konstitucijos dieną, penktadienį aštuonioliktąjį kartą rengiamas egzaminas.