Svetainės pritaikymo įrankiai

Lietuvos Valstybės Konstitucija

 

(V. Ž. 1928 — V — 25 Nr. 275.)

 

Respublikos Prezidentas, pritariamas viso Ministerių Kabineto — Ministerio Pirmininko ir Užsienio Reikalų Ministerio prof. A. Voldemaro, Krašto Apsaugos Ministerio gen. leit. T. Daukanto, Finansų Ministerio J. Tūbelio, Teisingumo Ministerio A. Žilinsko, Žemės Ūkio Ministerio, J Aleksos, Vidaus Reikalų Ministerio I. Musteikio, Susisiekimo Ministerio S. Čiurlionio, Švietimo Ministerio K. Šakenio ir Valstybės Kontrolieriaus V. Matulaičio — susirinkusio iškilmingan posėdin kariuomenės šventės dieną, 1928 m. gegužės mėn. 15 d, su padėka paminėti žygių, padarytų per 10 metų Lietuvių Tautos, ypačiai jos geriausių vaikų, ginklu apgynusių nepriklausomą Lietuvos tikimą ir nuolat esančių jos sargyboje, nusprendė paskelbti šitokią Lietuvos Valstybės Konstituciją:

 

I. Bendrieji dėsniai.

 

1. Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

 

Suvereninė valstybės valdžia priklauso Tautai.

 

2. Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

 

[…]

 

III. Seimas.

 

24. Seimą sudaro tautos atstovai. Atstovų skaičių nustato įstatymas.

 

[...]

 

28. Išėjus laikui, kuriam Seimas buvo rinktas arba jį paleidus, naujojo Seimo rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Respublikos Prezidentas.

 

Šis pusės metų laikotarpis netaikomas pirmajam Seimui rinkti. Seimas susirenka kasmet dviem paprastom sesijom: pirmąjį antradienį vasario mėnesio ir pirmąjį antradienį rugsėjo mėnesio.

 

Pirmąjį paprastosios Seimo sesijos posėdį atidaro Respublikos Prezidentas pats arba per Ministerį Pirmininką.

 

[...]

 

34. Kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitokiems pavojingiems neramumams valstybėje, Ministerių Kabinetui pasiūlius, Respublikos Prezidentas gali visoje arba tam tikrose jos dalyse įvesti karo arba kitą kurią nepaprastą padėtį, laikinai sustabdyti konstitucines piliečių teisių garantijas (§§ 12, 13, 15, 16, 17, 18) ir imtis priemonių pavojui atremti ar pašalinti, vartojant ir ginkluotą pajėgą.

 

[...]

 

36. Nepaprastą Seimo sesiją šaukia Respublikos Prezidentas, arba savo paties valia, arba 3/5 (trimis penktadaliais) visų Seimo narių rašytu pareiškimu, nurodžius, kuriems reikalams ji šauktina.

 

[...]

 

IV. Vyriausybė.

 

42. Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministerių Kabinetas.

 

43. Respublikos Prezidentas renkamas ypatingų Tautos atstovų septyneriems metams. Rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas.

 

44. Pradėdamas eiti savo pareigas, Respublikos Prezidentas prisiekia visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

 

45. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne jaunesnis kaip 40 metų.

 

46. Respublikos Prezidentas eina savo pareigas, ligi bus išrinktas naujas. Tas pats asmuo gali būti perrenkamas Prezidentu.

 

47. Respublikos Prezidentui išvažiavus iš valstybės ribų, susirgus ir negalint eiti pareigų, atsistatydinus ar mirus, jį pavaduoja Ministeris Pirmininkas. Atsistatydinus ar mirus Prezidentui, renkamas naujas.

 

48. Respublikos Prezidentas atstovauja respublikai, akredituoja Lietuvos pasiuntinius, priima svetimų valstybių pasiuntinius ir ratifikuoja sudaromas su kitomis valstybėmis sutartis.

 

49. Respublikos Prezidentas skiria Ministerį Pirmininką, kitus ministerius ir Valstybės Kontrolierių, Ministerio Pirmininko pristatomus, ir paleidžia tiek visą Ministerių Kabinetą, tiek atskirus ministerius ir Valstybės Kontrolierių.

 

50. Respublikos Prezidentas skiria ir paleidžia visų laipsnių karininkus ir Respublikos valdininkus, kurių skyrimas ir paleidimas įstatymo yra jam pavestas.

 

51. Respublikos Prezidentas skelbia įstatymus.

 

Seimo priimtieji įstatymai Respublikos Prezidento skelbiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos.

 

Respublikos Prezidentas turi teisės per vieną mėnesį, skaitant nuo įstatymo įteikimo dienos, grąžinti Seimui su savo nuomone Seimo priimtą įstatymą antrą kartą apsvarstyti. Jei po to Seimas antru svarstymu priima tą patį įstatymą ne mažiau kaip 2/3 (dviem trečdaliais) visų Seimo narių dauguma, tai Respublikos Prezidentas privalo jį paskelbti.

 

52. Respublikos Prezidentas turi teisę dovanoti bausmę ir nurodytais įstatymo atsitikimais grąžinti teismo atimtas ar susiaurintas teises.

 

53. Respublikos Prezidentas turi teisę paleisti Seimą.

 

Seimo nesant arba Seimo sesijų tarpe, Respublikos Prezidentas gali leisti įstatymus, turinčius galios ligi Seimas juos pakeis. Seimo nesant arba negalint sušaukti nepaprastos sesijos, Respublikos Prezidentas vykdo Seimo teises, numatytas §§ 31, 32 ir 64.

 

54. Įstatymams tvarkyti ir jų sumanymams ruošti bei svarstyti steigiama Valstybės Taryba. Jos sudėtį, teises ir pareigas nustato atskiras įstatymas.

 

55. Respublikos Prezidentas yra visų respublikos ginkluotų pajėgų vyriausias vadas.

 

56. Respublikos Prezidentas turi teisės dalyvauti Ministerių Kabineto posėdžiuose ir juose pirmininkauti ir reikalauti iš Ministerių Kabineto ir atskirų ministerių pranešimų apie jų darbą.

 

57. Visi Respublikos Prezidento aktai, išskyrus Ministerių Kabineto paleidimą, privalo turėti Ministerio Pirmininko arba atatinkamo ministerio parašą. Atsakomybė už aktą tenka jį pasirašiusiam ministerini.

 

[...]

 

65. Iškelti Respublikos Prezidentui bylą dėl nusikaltimų, nurodytų § 64-me, gali Seimas 3/4 (trimis ketvirtadaliais) visų Seimo narių dauguma.

 

[...]

 

XIV. Konstitucijos keitimas ir papildymas.

 

103. Konstitucijos pakeitimo ir papildymo sumanymą turi teisės iškelti Seimas, Vyriausybė arba 50 tūkstančių piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą.

 

104. Iškeltąjį Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą priima Seimas ne mažiau kaip 3/5 (trims penktadaliais) visų Seimo narių dauguma.

 

Seimo priimtas arba atmestas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas atiduodamas spręsti Tautai, jei per tris mėnesius nuo priėmimo arba atmetimo paskelbimo dienos to reikalaus Respublikos Prezidentas arba 50.000 piliečių, turinčių teisės rinkti į Seimą.

 

Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, dėl kurio tokio reikalavimo nebus patiekta, įgyja galios po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos.

 

[...]

 

A. SMETONA

Respublikos Prezidentas.

 

Prof. A. VOLDEMARAS

Ministeris Pirmininkas.

 

Vyriausybės žinios, 1928 05 25, Nr. 275-1778

Konstitucijos naujienos

Konstitucijos egzaminas grįžta jau spalio 25-ąją

2024-10-09

Netrukus prasidės jau aštuonioliktasis Konstitucijos egzaminas, kasmet vienijantis lietuvius iš viso pasaulio. Šiais metais dalyviai gali tikėtis specialių prizų, o pasiruošti egzaminui galima jau ir dabar, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime...

Seimo teisininkai: Budbergytės iniciatyva dėl savitarnos kasų prieštarauja Konstitucijai

2024-09-16

Siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams prieštarauja Konstitucijai. Tai nustatė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės...

Komitete – pertrauka dėl siūlymo Konstituciją pažeidusiems politikams apriboti karjerą

2024-09-11

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nesiėmė svarstyti siūlymo šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems politikams 10 metų apriboti galimybę užimti premjero, ministro, Seimo pirmininko ar jo pavaduotojo, komiteto ar...

Seimo teisininkai: ribojimai priesaiką sulaužiusiems politikams prieštarauja Konstitucijai

2024-07-08

Siūlymas šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems politikams 10 metų apriboti galimybę užimti premjero, ministro, Seimo pirmininko, jo pavaduotojo ir kitas pareigas parlamente prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą padarė Seimo...

Izraelio AT: ultraortodoksai žydai privalo tarnauti kariuomenėje

2024-06-25

Izraelio Aukščiausiasis Teismas antradienį vienbalsiai nusprendė, kad ultraortodoksai vyrai turi būti pradėti šaukti į karinę tarnybą.

Išimčių didinimas ar kartelės mažinimas – kaip spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą?

2024-05-19

Antrą kartą nepavykus referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, yra svarstomi kiti būdai, kurie leistų įteisinti dvigubą pilietybę. Kokiais dar teisiniais būdais galima būtų išspręsti šį pilietybės išsaugojimo klausimą, LRT RADIJO laidoje „60...