Asmuo turi būti išnaudojęs visas jo konkrečiu atveju galimas veiksmingas teisinės gynybos priemones:
• pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jei tokia yra įstatymų nustatyta (pvz., įstatymų nustatytais atvejais kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo);
• kreipęsis į teismą dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo (ar jam nepalankaus sprendimo, kurį priėmė institucija, nagrinėjanti ginčą privaloma išankstine neteismine tvarka);
• apskundęs jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka;
• jeigu ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose, – apskundęs jam nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka.
Į Konstitucinį Teismą galima kreiptis tik tada, kai byloje dėl asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (nutarimas) arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (sprendimas)) arba atsisakyta priimti per įstatyme nustatytą terminą paduotą skundą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą).
Prieš pateikiant Konstituciniam Teismui individualų konstitucinį skundą nereikalaujama kreiptis į bendrosios kompetencijos ir (ar) administracinius teismus dėl proceso atnaujinimo ar į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Informacija atnaujinta: 2020-12-11
