Svetainės pritaikymo įrankiai

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.


Kiti įrašai ir dokumentai


Referendumas 2024 metais

2024 m. Lietuvoje vyks 1 referendumas. Referendumas yra valstybės piliečių apklausos būdas. Svarbiausi valstybės klausimai sprendžiami referendumu. Referendumuose rinkėjai balsuoja dėl svarbaus valstybei klausimo patvirtinimo arba atmetimo. Referendumas vyks kartu su Respublikos Prezidento rinkimais.

 

Respublikos Prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 dieną

Tai reiškia, kad atėję balsuoti, gausite 2 balsavimo biuletenius:

  • 1 Respublikos Prezidento rinkimų balsavimo biuletenį;
  • 1 referendumo biuletenį.

Užpildykite juos abu ir įmeskite į balsadėžę. Referendumai organizuojami pagal Referendumo įstatymą. Referendumo įstatymas nustato referendumų organizavimo taisykles. Piliečių dalyvavimas rinkimuose ir referendumuose yra laisvas. Niekas negali priversti piliečių eiti arba neiti balsuoti. Piliečiai sprendžia patys.

 

2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyks referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo

Konstitucija yra pagrindinis ir svarbiausias valstybės įstatymas. Įstatymas yra rašytinė leidžiamo elgesio taisyklė. Konstitucijos straipsnis yra Konstitucijos dalis. 12 Konstitucijos straipsnis nustato Lietuvos pilietybės įgijimo tvarką.

Dabar Konstitucija draudžia Lietuvos piliečiui turėti 2 pilietybes. Šiam referendumui yra teikiamas klausimas, ar Lietuvos piliečiai pritaria Konstitucijos pakeitimui. Pakeitimas leistų Lietuvos piliečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei jie gautų kitos valstybės pilietybę. Kitaip tariant, jei pilietis gautų kitos valstybės pilietybę, jis neprarastų Lietuvos pilietybės. Jeigu daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių referendume pritars siūlomam klausimui, Konstitucijos 12 straipsnis bus pakeistas. Tada kitos valstybės pilietybę gavę piliečiai išsaugos Lietuvos pilietybę.

Jeigu Lietuvos piliečiai nepritars referendumu siūlomam klausimui, Konstitucija liks tokia, kaip yra dabar.

 

Referendumo biuletenio pildymas

Perskaitykite referendumo biuletenyje parašytus ir balsavimui teikiamus sakinius.

Biuletenyje reikia pažymėti savo sprendimą.

Sprendimas yra TAIP arba NE.

TAIP reiškia rinkėjo pritarimą biuletenyje užrašytai minčiai.

NE reiškia rinkėjo nepritarimą biuletenyje užrašytai minčiai.

Pasitikrinkite, ar pažymėjote, kaip norėjote.

 

Netyčia sugadinote biuletenį?

Nieko baisaus. Jūs turite teisę gauti naują biuletenį:

  • pasakykite rinkimų komisijos nariui apie sugadintą biuletenį;
  • paprašykite naujo;
  • sugadintą biuletenį atiduokite rinkimų komisijos nariui;
  • naują biuletenį užpildykite atidžiai, kaip norėjote.

Užpildytą biuletenį perlenkite ir įmeskite į balsadėžę.


Referendumas 2019 metais

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 

2019 M. GEGUŽĖS 12 D.
REFERENDUMAS DĖL KONSTITUCIJOS 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

Galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio redakcija

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas."

 

Referendumui teikiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio redakcija

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas."

 


Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

Oficialioji konstitucinė doktrina

Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.

Konstitucijos naujienos

Sugrįžta „angažuota homoseksualizmo propaganda“ apkaltinta knyga vaikams

25-01-17

Sugrįžta „angažuota homoseksualizmo propaganda“ apkaltinta knyga vaikams

Šimonytė apie Žemaitaitį: teisinės problemos nesibaigs tol, kol nesibaigs Konstitucija

24-12-17

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui prakalbus apie ambicijas užimti Seimo vicepirmininko postą, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad tam trukdančios teisinės problemos nėra išspręstos – ir nebus tol, kol galioja šalies Konstitucija.

Dainius Žalimas. Kodėl prezidento atsakomybė už naują koaliciją atrodo didžiausia

24-11-20

Kaip žadėjau ir buvau paskatintas kai kurių feisbuko draugų, trumpai rašau apie konstitucinę prezidento atsakomybę sudarant naują vyriausybę iš dabar suformuotos koalicijos atstovų.

Rytis Satkauskas. Tautinių mažumų įstatymas – grąžinantis į praeitį

24-11-11

Lapkričio 7 d. Seime priimtas Tautinių mažumų įstatymas. Tai dar kartą primena, kad lenkų mažuma Lietuvoje diskriminuojama mažiausiai. 

Teisėjai prašo keisti Konstituciją ir numatyti teisę jiems tiesiogiai kreiptis į KT

24-11-10

Visuotinis teisėjų susirinkimas prašo Seimo jų savivaldos institucijai – Teisėjų tarybai – suteikti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Teisininkė Ieva Rasimaitė: ir pati apie tai, kas yra pilietiškumas, supratau ne 20-ies

24-10-29

Teisininkė Ieva Rasimaitė: ir pati apie tai, kas yra pilietiškumas, supratau ne 20-ies