• Fiziniai asmenys, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės;

  • juridiniai asmenys:

    • privatūs juridiniai asmenys (pvz., uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės ir t. t.),
    • viešieji juridiniai asmenys (pvz., valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės, asociacijos ir t. t.).

Į Konstitucinį Teismą šie asmenys gali kreiptis, jeigu mano, kad jų konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (administraciniu aktu, teismo procesiniu sprendimu, kt.), grindžiamu Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu ar kitu teisės aktu, ir jeigu yra išnaudoję visas kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones.

Tai kartu reiškia, kad asmenys į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik dėl savo pačių, o ne dėl kitų asmenų galimai pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių. Asmenys taip pat negali, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, pateikti bendro pobūdžio (actio popularis) prašymų ištirti įstatymų ar kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (ar) įstatymui.

Informacija atnaujinta: 2020-12-11


Oficialioji konstitucinė doktrina


Svarbiausios nuostatos nuo 1993 iki 2020 m. (Informacija atnaujinta: 2020.11.17)

 

  1. KONSTITUCINĖS SANTVARKOS PAGRINDAI
  2. ASMENS KONSTITUCINIS STATUSAS
  3. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
  4. VALSTYBĖ IR JOS INSTITUCIJOS
  5. SEIMAS
  6. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
  7. VYRIAUSYBĖ
  8. KONSTITUCINIS TEISMAS
  9. TEISMAI. PROKURATŪRA
  10. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
  11. VALSTYBĖS BIUDŽETAS IR FINANSAI
  12. VALSTYBĖS KONTROLĖ
  13. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

 

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais nevienareikšmiškai visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai.